Išverčiau C. G. Jungo mokinių knygą.

Simboliškai tai ar ne, bet būtent šiandien, tėvo dieną, užbaigiau versti knygą. Knygą, kurią, ašarotomis akimis, kelis mėnesius verčiau. Net dabar, padėjus paskutinį tašką, kažkoks jautrumas krūtinėje nepaliaujamai spurda. Bet turbūt ne veltui.

Bendraudamas su paaugliais vis išsitraukiu iš kišenės tą pačią istoriją apie tėtį. Tiksliau – archetipą, kurį mano tėtis tuometu manyje įkūnijo ir iš kurio sėmiausi Kariui būdingos jėgos. Jėgos rinktis ne tai, kas patogu, bet prasminga. Mokiausi kentėti ir aukotis vardan kažko didesnio. Karys, kurį mačiau tėtyje, įkvėpė mane elgtis drąsiai net tada, kai iš baimės pykino.

Šiandien mane supa daug nuostabių, milijonus kartų už mane brandesnių vyrų. Žmogaus kūne įkūnyti Karaliai, kurie savo pavyzdžiu moko pastumti save iš centro ir šią vietą užleisti kitiems. Jie moka pasirūpinti, palaikyti. Jie kuria tvarką, stabilumą ir kiekvieną kartą šokiruoja mane savo vidine ramybe. Būdamas šalia jų negaliu užsimerkti manyje gyvenančiam savanaudiškumui.

Aplink mane veikia empatiški, jautrūs, nepaprastai žaismingi, gyvybingi ir visa savo širdimi pasaulį išjaučiantys vyrai ir tėčiai. Tokie vyrai, kurie bręsdami nenumojo ranka į savo viduje vis dar gyvenantį mažą berniuką. Vyrai, kurie savo gyvenimu įkūnija Eros, Maniją, Storgę, Agapę ir visas kitas Mylėtojo archetipui būdingas formas.

Mane supa vyrai, kurie atrado save veikloje, kurioje užsipildo ne tik patys, bet ir pasitarnauja savo aplinkai. Kiekvienas iš jų, lyg koks Magas, alchemikas ar išminčius, savyje saugo išmintį ir galią transformuoti ir įkvėpti kitą stiebtis ir siekti kuo aukščiau.

Baigęs versti knygą dar kartą įsitikinu, kad man labai labai labai pasisekė.

Aš dirbu su būsimais vyrais. Esu vyriškumo temoje. Negaliu nepastebėti visuomenėje sklandančio „vyrai vs moterys“ naratyvo. Naratyvo, kuris griauna.

C. G. Jungo mokinių knyga „King, Warrior, Magician, Lover – Rediscovering the Archetypes of Mature Masculine“ man veikia kaip terapija. Padeda pamatyti ir išgydyti tas mano psichikos vietas, kurios net nemaniau, kad skauda. Padeda ištrūkti iš nebrandžios, berniuko psichikos gniaužtų.

Palieku jus su viena citata iš knygos:

„Patriarchatas – tai nebrandžios vyriškos prigimties išraiška. Tai berniuko psichikos išraiška, o iš dalies – ir šešėlinė, iškreiptoji vyriškumo pusė. Tai luošas vyriškumas, įstrigęs nebrandžiuose raidos lygmenyse.

Mūsų požiūriu, patriarchatas yra puolimas prieš vyriškumą jo pilnatvėje, kaip ir prieš moteriškumą jo pilnatvėje. Tie, kurie įklimpę į patriarchato struktūras ir dinamiką, siekia dominuoti ne tik moteris, bet ir vyrus.

Patriarchatas kyla iš baimės – iš berniuko baimės, iš nebrandžios vyriškos prigimties baimės – baimės moterims, be abejo, bet taip pat ir baimės vyrams. Berniukai bijo moterų. Jie taip pat bijo tikrų (brandžių) vyrų.“

Viliuosi, kad ši knyga prisidės prie jungimosi, o ne skaldymo. Tikiuosi, kad ši knyga Lietuvos vyrams padės gyti lygiai taip pat, kaip padeda ir man.